Qeverisja e Putinit nuk i ka harruar porositė e Pjetrit tė Madh

25-08-2008 / Kostaq Xoxa

Citimi i pjesshėm i testamentit/Pjetri i Madh kishte nėnshkruar nė vitin 1724 nė Moskė testamentin e tij prej 13 pikash. Ky dokument ėshtė botuar nga gazeta „L’echo Franēais“ (Jehona franceze), nė 10 gusht 1892. Qė nė pikėn e parė vėrehen prirjet ekspansioniste tė Pietrit pėr ta bėrė Rusinė perandorinė mė tė madhe tė botės. Ai vetė pėrroin e bėri lumė. Porosia ėshtė qė pasardhėsit ta bėjnė lumin oqean! Nė pikėn e dytė nuk e ka pėr gjė qė tė shprehet si luftėnxitės ndaj Europės dhe, konkretisht kjo mund tė arrihet edhe pėrmes intrigash (pika 4). Nė pikat tetė dhe dhjetė shfaqen ambiciet pėr zgjerimin nga Baltiku, nė det tė Zi e gjer nė Gjirin Persik. Nė tė njėmbėdhjetėn flet pėr kolonėn e pestė nė favor tė Rusisė. Ē’ėshtė e varteta, njėra nga vendet qė citon ia ka plotėsuar dėshirėn. Pika e dymbėdhjetė flet pėr ndarje tė botės dhe, nėse vendet qė propozohen ta mbėshtesin pėr kėtė projekt nuk pranojnė, tė futet grindja ndėrmjet tyre. Nė tė trembėdhjetėn jep porosinė e fundit: „Europa duhet shkatėrruar“. Le t’i citojmė pikat qė zumė nė gojė, njėrėn pas tjetrės: * 1.Pjetri i Madh, duke zbuluar njė pėrrua, e shndėrroi atė nė lumė; pasardhėsit e tij duhet ta bėjnė njė oqean tė madh, qė do tė mbulojė tė gjithė Europėn. 2.Pasardhėsit e tij duhet tė jenė nė gjendje lufte tė pėrhershme me Europėn dhe tė pėrfitojnė nga ēdo rast qė tė hapin luftė. 4.Tė mbjellim grindjet nė Poloni. 8.Tė fitojmė pa reshtur troje drejt Veriut, drejt brigjeve Baltike dhe drejt Jugut, nė drejtim tė Detit tė Zi. 10.T’u hapim luftė Turqisė dhe Persisė, me qėllim qė t’i pushtojmė dhe tė arrijmė nė Gjirin Persik 11.Le tė bėjmė Greqinė, Hungarinė, Poloninė...etj. njė kolonė tė pestė pėr Rusinė. 12.Pas vėnies nė dorė tė Suedisė, tė Persisė, tė Polonisė, tė Turqisė, Rusia duhet tė merret vesh pėr pjesėtimin e botės me Francėn dhe me Austrinė. Nėse kėto tė fundit refuzojnė, duhet t’i pėrplasim njėrėn me tjetrėn, pastaj t’i shkatėrrojmė. 13.Tė gjitha kėto janė tė mundshme. Europa duhet shkatėrruar. Komunizmi nuk do tė pėrhapej si vajėt nė lakra. . ./Publicisti dhe historiani i shquar, Nikola Baciu, bėn kėtė koment: “Ja se ē’duhet tė lexojė ēdo politikan para se tė futet nė studimin e Punėve tė jashtme. Ja se ēfarė duhet tė dinte njė kandidat pėr Shtėpinė e Bardhė, para se tė bėhet njėri ndėr instrumentet e fateve tė njerėzimit. Nė qoftė se Ruzvelti do tė ishte paksa i paqartė pėr kėto apo do t’i kishte njohuritė sipėrfaqėsore pėr kėto probleme ai, duke i sjellė edhe njėherė nė kujtėsė, do tė kuptonte mė mirė se ē’kėrkonte Stalini, me rastin e vizitės sė Idenit nė Moskė, nė dhjetor tė vitit 1941”. (Ideni ishte ministri i Jashtėm britanik nė kohėn e Luftės). Stalini bėri njė perandori tė tėrė tė kuqe, me mbarimin e Luftės II Botėrore. Thyerja dhe lėshimet e Ruzveltit, nė kėrkesėn e Stalinit pėr krijimin e “Zonave tė influencės” dhe lėshimet e njėpasnjėshme qė i bėri Ēėrēilli Stalinit pėr hir tė bashkėlidhjes me Ruzveltin, ia hapėn shumė oreksin Stalinit, i cili shpėtoi nga katastrofa e Stalingradit vetėm nga kryespiuni i tij nė Japoni, Sorge. Sjellja e 180 divizioneve nga lindja e largėt, duke qenė Stalini i sigurt se japonezėt nuk do tė sulmonin nė kėtė rajon, ndėrroi jo vetėm fatet e Rusisė, por edhe tė tė gjithė botės. Komunizmi do tė ishte i falimentuar qė atėherė dhe bota do tė ishte demokratizuar qė nė atė kohė, pa informatat e Sorges qė kishin tė bėnin me qėndrimin japonez nė atė kohė. Kėshtu pėrroi i Pietrit tė Madh u bė lumė; por edhe lumi i Stalinit arriti pėrmasat e njė oqeani, qė do tė gllabėronte dynjanė, nėse komunizmi nė shkallė botėrore nuk do tė falimentonte, pėr shkak tė dėshtimit tėrėsor nė kompeticionin ekonomik me botėn e lirė. Duhej respektuar pėrkushtimi i Kordell Hallit, sekretarit amerikan tė punėve tė Jashtme/Demokrati i sinqertė, kreu i diplomacisė amerikane, Kordell Halli, (Hull) u mėnjanua nga Ruzvelti. Sepse sekretari amerikan pėr punėt e Jashtme ishte i vendosur t’i kundėrvihej presidentit, por edhe Ēėrēillit pėr Zonat e influencės, qė binin ndesh me kriteret e Kartės sė Atlantikut. Anglezėt ishin tė prirur t’i pranonin marrėveshjet e fshehta dhe tė nėnshkruanin traktatet sekrete me Stalinin. Veēse, meqė amerikanėt – mė saktėsisht Departamenti i Shtetit nė personin e Kordell Hall-it – ishin kategorikisht kundėr pėr ēdo diskutim pėr kėto ēėshtje para pėrfundimit fitimtar tė luftės, Ministria e Punėve tė Jashtme britanike premtoi qė ta paraqiste kėrkesėn e Stalinit para Qeverisė dhe tė bėnte trysni tek amerikanėt. Kjo ndodhi nė janarin e vitit 1942, para betejės sė Stalingradit, para konferencave tė Teheranit dhe tė Jaltės. Le tė citojmė disa pasazhe nga “Kujtimet” e Kordell Hall-it, mjaft tė qarta pėr kėtė ēėshtje: “Njėri ndėr shqetėsimet e mia mė tė mėdha dhe telashi mė i madh i presidentit gjatė gjysmės sė parė tė vitit 1942, ishin ambiciet tokėsore tė Rusisė nė Europė ... dhe sidomos kėmbėngulja Stalinit pėr tė bindur aleatėt perėndimorė pėr nevojėn qė tė garantoheshin pėrparėsitė ruse me shkrim dhe nė mėnyrė tė menjėhershme.”. (Vėll 2 i “Kujtimeve”, f. 1165)”. “Me qėllim qė tė kuptojmė mė mirė gabimet e Ruzveltit pėr Ballkanin duhet qė, qysh nė fillim, tė nėnvizojmė faktin qė Departamenti i Shtetit, si edhe njė komision dypartish (formuar nga demokratė dhe republikanė), kishte formuluar njė plan paqeje, tė mbėshtetur nė Kartėn e Atlantikut, plan qė pėrjashtonte ēdo aneksim tokėsor dhe zona tė influencės”. Kordell Hall-i ia kishte shprehur qartėsisht vullnetin e tij Idenit, para vizitės pėr nė Moskė, nė njė telegram, mė 5 dhjetor 1941, drejtuar ambasadorit tė tij §inant. Duke kundėrshtuar argumentet angleze nė favor tė nėnshkrimit tė marrėveshjeve qė do tė kishin tė bėnin me ndryshime tokėsore dhe me vendosjen e zonave tė influencės, Kordell Hall-i shpjegon nė Kujtimet e tij (Vėll. 2, f. 1166): “Pėr sa u pėrket problemeve qė do tė shtrohen pas luftės, ne kemi treguar se ato ishin pėrcaktuar qartėsisht nė Kartėn e Atlantikut, qė paraqet si pikėpamjen e Britanisė sė Madhe, ashtu edhe atė tė Bashkimit Sovjetik ( qė e kishte nėnshkruar kėtė Kartė mė vonė).”. “Ne kishim arritur nė pėrfundimin” – vazhdon Hall-i “ se do tė ishte tragjike qė njėra nga tė tri qeveritė tė shprehte dėshirėn qė tė bėnte marrėveshje individuale qė tė kenė tė bėjnė me kėto probleme”. Halli ishte i shqetėsuar pėr marrėveshjet e fshehta qė filluan tė bėheshin nė dobi tė Stalinit dhe bash se ishte kundėr kėtyre, Ruzvelti filloi ta mėnjanonte dhe nuk e mbajti me vete as nė konferencėn e Jaltės, ndėrsa e ndjente veten mirė nė intimitetet me spiunin e rekrutuar nga Litvinovi, Ellxhėr His. Ky ishte njėri ndėr ata tė kolonės sė pestė nė demokracinė euroatlantike, qė ia referonte Stalinit gjithēka dėgjonte nė bashkėbisedimet Ruzvelt-Ēėrēill. Pėrse Departamenti i Shtetit ishte vėnė nė kėtė siklet, nė vizitėn e Entoni Idenit nė Moskė dhe pėrse kjo kėmbėngulje pėr tė kundėrshtuar ēdo marrėveshje tė fshehtė ndėrmjet atij dhe Stalinit? “Sepse” shkruan Hall-i “ishte e qartė pėr tė gjithė né se nė Moskė Ideni do t’u nėnshtrohej rivendikimeve tokėsore specifike nga ana e rusėve. Stalini i kishte formuluar troē (kėrkesat e tij), nė bisedėn e parė me Idenin. Nė terma konkretė, kjo do tė thoshte qė Shtetet Baltike, - Estonia, Lituania, Letonia; pjesė tė Finlandės, tė Polonisė dhe tė Rumanisė, - tė pėrfshiheshin nė trojet e Bashkimit Sovjetik ... Stalini kishte kėrkuar qysh nė vitin 1941 qė kufiri polak tė ndiqte vijėn Kurzon (ish-vija Hitler-Stalin nė vitin 1939)...”. Sipas kėshillės sė Kordell Hall-it, Ideni (ministri i jashtėm anglez) nuk nėnshkroi asnjė marrėveshje gjatė vizitės sė tij tė dytė nė janarin e 1942-shit. Por ai i premtoi pėrsėri Stalinit qė tė diskutonte me qeverinė e tij dhe tė bindte amerikanėt. (Vijon nė numrin e nesėrm) ...

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta 55

Publikuar nga: Gazeta 55

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos