Ekspozimi i nishaneve nė diell rrezikon kancer

Njė pjesė e madhe e njerėzve janė tė dėnuar qė nė lėkurėn e tyre tė spikaten nishanet. Kėto shenja dalluese, tė cilat ndryshe quhen edhe kancer i lėkurėa ato raste kur lėkura nuk ėshtė e lyer me asnjė solucion mbrojtės, tė gjithė ata persona qė cilėsohen si biondė dhe me sy me ngjyrė tė hapur ose ata qė kanė njė numėr tė madh nishanesh nė lėkurėn e tyre etj. Veē tė tjerash, kėto janė disa nga faktorėt ndikues, tė cilėt stimulojnė krijimin e tyre nė lėkurė. Mjekėt dermatologė japin disa kėshilla se si t’i shmangim ato dhe si duhet tė veprojnė nė tė gjithė ato raste njė pjesė e njerėzve qė janė tė dėnuar tė vuajnė prej tyre. Por, rėndėsi tė veēantė pėr parandalimin e rreziqeve qė vuajnė prej tyre ka fakti qė tė zgjedhim kremra cilėsorė solarė pėr tė realizuar njė mbrojtje ndaj rrezeve tė diellit, sidomos nė periudhėn e plazhit dhe tė kontrollohemi rregullisht tek mjekėt dermatologė, nė rast se vėrejmė diēka tė dyshimtė. Dielli ėshtė njė faktor shumė i rėndėsishėm nė pėrkeqėsimin e nishaneve. Personat janė tė rrezikuar nėse ekspozohen pėr njė kohė tė zgjatur, nėse ekspozohen tė pambrojtur me kremra solar me faktorė tė lartė mbrojtės SPF, dhe aq mė tepėr, nėse janė fenotipi i lėkurės I, II, pra bjond me sy ngjyrė tė hapur.

Mjekėt dermatologė kėshillojnė qė pėrpara fillimit tė periudhės sė plazhit, ēdonjėri tė vizitohet pranė mjekėve dermatologė, pėr tė parė gjendjen e nishaneve, dhe ėshtė pikėrisht mjeku dermatolog ai qė do tė vendosė diagnozėn e nishaneve tė rrezikuar. Kjo diagnozė mund tė bėhet me njė vizitė tė thjeshtė ose mund tė realizohet nėse shihet e nevojshme nėpėrmjet dermatoskopisė. Mjeku do tė pėrcaktojė nėse mund tė ekspozoheni nė diell, nėse ju nevojiten konsulta tė mėtejshme dhe sa tė shpeshta, nėse ju nevojitet tė hiqet ndonjė nishan e tė dėrgohet pėr biopsi.

Ekzaminimet

Sigurisht qė fillimisht ju mund tė ekzaminoni vetė nevuset (nishane) nė lėkurėn tuaj. Pra, shumė thjesht ju mund t’i pėrmbaheni njė rregulloreje nė vetėekzaminim, bazuar nė disa rregulla. Mundohuni tė vėreni e studioni tė gjithė nishanet e trupit pa harruar tė kontrolloni pas veshėve, nė shputat e kėmbeve, nėn thonj, nė zonėn e sqetullave. E rėndėsishme ėshtė qė tė drejtohesh menjėherė tek njė dermatolog, nėse vėren ndryshime tė nishaneve, pra ndryshime qė lidhen me rritjen e nishanit, ndryshimin e ngjyrės, asimetrinė etj.

Heqja e nishaneve

Pėr tė gjithė ata qė vendosin qė tė heqin nishanet, absolutisht nuk ėshtė e ndalueshme. Nė tėrė botėn, nėse mjeku dermatolog mendon qė njė nishan duhet tė hiqet, atėherė ai hiqet dhe dėrgohet pėr biopsi (ekzaminim histopatologjik).

Ndaj dhe ėshtė gjithnjė e kėshillueshme tė zgjidhni njė krem solar pėr tė realizuar njė mbrojtje si ndaj rrezeve UVB dhe ndaj rrezeve UVA, qė janė pikėrisht ato qė shkaktojnė pėrkeqėsimin e nishaneve. Duhet tė jeni tė kujdesshėm ndaj ndonjė medikamenti qė mund tė jetė fotosensibilizues, pra nėse merrni medikamente fotosensibilizuese nuk kėshillohet ekspozimi. Kontrolloni rregullisht nishanet tuaj dhe drejtohuni menjėherė tek dermatologu nėse vėreni diēka tė dyshimtė.








 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Gazeta Standard

Publikuar nga: Gazeta Standard

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos