Alergjitė tipike fėminore, tė gjithė “fajtorėt”

Autori i Lajmit: red.
Njė alergji ėshtė njė reagim jo normal i sistemit imunitar kundrejt njė kimikati apo substance specifike.
Mė e zakonshmja ėshtė alergjia nga poleni, por fėmijėt mund tė jenė alergjikė kundrejt shumė gjėrave, si pėr shembull, ushqime, bimė, ilaēe, dritė etj.

URTIKARIA
Urtikaria ėshtė njė irritim alergjik i lėkurės, qė ka formėn e puērrave tė kuqe me qendėr tė bardhė. Shkaktohet mė tepėr nga djegiet e hithrės qė mund tė ēojnė nė alergji, por mund tė shkaktohet
edhe nga alergjikė tė tjerė.
Shenjat: Lėkura kruhet shumė dhe ka tė enjtura tė ngritura me ngjyrė tė bardhė, tė infektuara pėrreth tyre. Zgjat pak minuta, zhduket dhe shfaqet nė njė vend tjetėr. Shoqėrohet nga enjtje tė fytyrės. Ndonjėherė mund tė prekė gojėn, gjuhėn, fytin dhe shkakton vėshtirėsi nė frymėmarrje.
Trajtimi: Flisni me mjekun. Bėjini fėmijės njė banjė me ujė disi tė ftohtė.

ALERGJITĖ HUNDORE AKUTE
Kur membranat mukoze e hundės bie nė kontakt me njė element alergjik, kryesisht polenin, fėmija ka alergji hundore akute. Zakonisht shfaqet nė pranverė dhe verė. Rrallė ndodh nėn moshėn 5 vjeē dhe mund tė zhduket vetė.
Shenjat: Pėrfshijnė teshtimat, rrjedhje tė hundės, skuqje, lotim dhe kruarje tė syve.
Trajtimi: Mundohuni ta mbani fėmijėn larg polenit. Ilaēet kundėr alėrgjisė mund tė ndihmojnė dhe mjeku
duhet tė testojė lėkurėn, pėr tė gjetur llojin e veēantė tė polenit qė e shkakton. Ai mund t ju japė gjilpėra
apo njė ilaē me spėrkatje pėr hundėn.

ALERGJITE HUNDORE KRONIKE
Alergjitė hundore kronike janė tė ngjashme me tė tjerat, por zgjasin tė gjithė vitin. Fillon nė tė
njėjtėn mėnyrė, por ndikohet mė tepėr nga pluhuri sesa nga poleni si dhe nga puplat apo lėkura e qenit
dhe maces.
Shenjat: Tė njėjta si mė sipėr.
Trajtimi: Trajtimi mė i mirė ėshtė shmangia nga burimi i alergjisė. Ilaēet kundėr alergjisė janė tė dobishme
dhe ndonjėherė mund tė pėrdoret edhe ilaē me spėrkatje pėr hundėn.

ALERGJIA NDAJ DRITĖS
(FOTOSENSITIVITETI)
Ėshtė alergji ndaj dritės ose mė saktė ndaj valėve tė dritės me gjatėsi tė caktuara. Vetėm njė formė e rrallė e saj ėshtė e trashėguar. Fotosensitiviteti shkaktohet mė tepėr nga gėlltitja ose pėrdorimi nė lėkurė e njė substance fotosensitizuese. Tė tilla janė disa ilaēe, kimikate dhe bimė.
Shenjat: Irritim i lėkurės qė ėshtė nxjerrė nė dritėn e diellit.
Trajtimi: Deri sa tė kalojė irritimi duhet ndaluar dalja nė dritė. Fėmija duhet tė mbulohet i gjithi me rroba.

PICKIMI NGA PLESHTI
Fėmijėt shpesh pėsojnė alergji nga pickimi i pleshtit. Ky shfaqet si njė grumbull njollash qė i shėmbėllejnė pickimit tė parė. Kėto mund tė duken si pickime, por nė fakt janė irritim alergjik, qė kruhen shumė dhe zhduken pėr 10-14 ditė.
Trajtimi: Macja apo qeni i shtėpisė dhe e gjithė shtėpia duhet tė dizinfektohet.
Mjeku mund t ju japė njė ilaē kundėr alergjisė, qė ndalon kruarjen.
Ilaēet: Tipi mė i zakonshėm i alergjisė ėshtė alergjia ndaj penicilinės apo ilaēeve tė tjera, me pėrbėrje tė ngjashme me tė. Sapo tė pėrcaktohet se alergjia vjen prej penicilinės, fėmija nuk duhet ta pėrdorė mė
kurrė atė. Alergji mund tė shkaktojnė edhe ilaēe tė tjera.
Shenjat: Shfaqet njė irritim deri nė 10 ditė pas pėrdorimit tė ilaēit, kryesisht me enjtje nė faqe, fytyrė dhe gjuhė. Nėse ka probleme me frymėmarrjen, tė vjella dhe diarre, atėherė fėmija duhet tė vizitohet urgjentisht
nga mjeku.
Trajtimi
Pėr alergjitė e buta trajtimi me antialergjikė zakonisht ėshtė i mjaftueshėm. Nė rast se provohet se alergjia ėshtė shkaktuar ndonjė ilaē, ky nuk duhet pėrdorur mė kurrė.

Parazitėt
Parazitėt janė shumė ngjitės dhe nėse fėmija ka morra apo krimba duhet tė trajtohet e gjithė familja. Ata janė shumė tė bezdisshėm, por nuk janė seriozė dhe mund tė zhduken.
MORRAT; Morrat e kokės janė tė zakonshėm nė fėmijėt e shkollės. Morri ėshtė njė insekt i vogėl qė
jeton me gjak qe thithet nga skalpi i kokės dhe i bėn vezėt nė rrėnjėt e flokėve. Vezėt tė quajtura thėriza,
fillojnė tė duken sapo rritet floku. Nė kundėrshtim me idenė se morrat janė shenjė e papastėrtisė, morrat
e kokės pėlqejnė mė shumė flokėt e pastėr.
Shenjat: Fėmija ankohet nga kruarjet e lėkurės sė kokės, qė bėhet mė keq nė kohė tė nxehtė. Ju mund tė shihni vezė tė bardha tek rrėnjėt e flokėve shumė afėr lėkurės.
Trajtimi: Lajeni flokun me shampo tė veēantė dhe kriheni pėr 20 minuta me njė krehėr morrash. Shplajeni
dhe thajeni flokun. Pėrsėriteni kėtė ēdo 2-3 ditė pėr rreth 2 javė.

ZGJEBJA
Ky eshtė njė parazit shumė i vogėl qė bėn fole dhe lėshon vezė nėn lėkurė. Megjithėse nuk
ėshtė serioz, ėshtė shumė ngjitės dhe jep shumė kruarje, sidomos natėn. Fėmija e merr pėrmes
prekjes sė njė personi tjetėr qė ėshtė i infektuar, apo nga ēarēafėt e jastėkėt.
Shenjat: Duart, pjesėt midis gishtave, kėmbėt, bėrrylat dhe gishtat janė shumė tė irrituara dhe kruhen shumė.
Trajtimi: Mjeku do t ju japė njė lėng kundėr zgjebes, i cili duhet tė qėndrojė 24 orė nė trup dhe duhet tė pėrsėritet pas 1 dite. Lajini shumė mirė tė gjithė rrobat dhe shtratin, qė sėmundja tė mos pėrsėritet.

Denisa Kona

Ky lajm ėshtė publikuar: 29/07/2008

 

Publikoje në:

Disktutime, lajme dhe informacione nga jeta e perditshme

Informacione mbi artikullin

Ballkan

Publikuar nga: Ballkan

Tė tjera lajme interesante

Regjistrim

Ju mund tė regjistroheni pėr RSS ose pėr tė marrė e-mail me lajmet mė tė fundit.

Regjistrohuni per RSS feed


Ky opsion do tė rivendose dhe njėherė rregullat a paracaktuara tė shfaqjes sė lajmeve nė faqe.

Ri-vendos